Ketvirtadienį popiežius Pranciškus susitiko su trimis šimtais Katalikų akcijos tarptautinio forumo dalyvių. Jiems sakytoje kalboje Pranciškus priminė keturis pagrindinius šio jau pusantro šimtų metų veikiančio katalikų judėjimo principus – maldą, formaciją, pasiaukojimą ir apaštalavimą. Kad ir kokios būtų istorinės visuomenės ir tikinčiųjų bendruomenės gyvenimo sąlygos, jūsų veikla remiasi šiomis keturiomis kolonomis. Šiandien, pasak Pranciškaus, pirmenybė turi būti skiriama misionieriškam apaštalavimui. Tačiau tuo pat metu mes aiškiai suprantame, kad apaštalavimas ir misionieriškas tikinčiųjų pašaukimas būtų bevaisis, jei nesiremtų malda, pasiaukojimu ir savęs ugdymu.
„Aš noriu, - sakė Pranciškus, - kad Katalikų akcijos nariai savo misiją vykdytų tarp visų žmonių, kad jų veikimas būtų matomas parapijose, vyskupijose, savo šalyse, miestų rajonuose, mokyklose ir darbovietėse, žmonių gyvenimo aplinkoje. Katalikų akcijos misija – būti visur ir su visais. Katalikų akcija turi būti konkrečiai įsikūnijusi šiuolaikiniame pasaulyje“.
Popiežius įspėjo prieš „perfekcionizmo“ pagundą – tai yra nesibaigiantį ruošimąsi misijai, nesibaigiantį planų kūrimą, nesibaigiančias analizes, kurios taip ir nevirsta konkrečiu darbu. Evangelizuoti mokomės evangelizuodami, panašiai kaip ir melstis mokomės melsdamiesi. Svarbiausia – turėti geranorišką ir atvirą širdį.
Popiežius taip pat ragino Katalikų akciją neatsiriboti nuo tų žmonių, kurie norėtų prisidėti prie bendros veiklos, bet yra atsidūrę tokiose situacijose, kurios, iš šalies žiūrint, jų neįgalina veikti Bažnyčios vardu. Tai visų pirma Bažnyčioje nesusituokę šeimų tėvai, pasimetęs ir sužeistas jaunimas, praeities klaidų ir gyvenimo sunkumų parblokšti, bet nepasiduodantys, kovojantys žmonės. Katalikų akcijai metamas iššūkis padėti jiems sunkioje gyvenimo kelionėje. „Visada būkite drąsūs, - sakė Pranciškus, - nelaukite, kad kiekviename žingsnyje kas nors jums pasakys ką daryti“.
Katalikų akcija yra vienas seniausių katalikų pasauliečių judėjimų, susiformavęs žymiai anksčiau negu kiti dabartiniai judėjimai, dažniausiai gimę po Vatikano II Susirinkimo. Pirmojo šios organizacijos branduolio susikūrimo Italijoje data laikomi 1867 m. Didelė paskata šiam judėjimui plėstis buvo devynioliktojo amžiaus pabaigoje paskelbta popiežiaus Leono XIII enciklika “Rerum Novarum”, kurioje buvo suformuluotas aiškus krikščioniškas požiūris į tuo metu vykusias socialines permainas. Netrukus šis judėjimas sulaukė ir oficialaus Bažnyčios pripažinimo ir patvirtinimo. Formaliai Katalikų akciją pripažino popiežius Pijus X 1904 m. Po Pirmojo pasaulinio karo kai kuriose Europos šalyse atsiradus autoritariniams režimams, Katalikų akcija tapo opozicine jėga. Bene akivaizdžiausiai katalikų opozicija totalitarinei valdžiai pasireiškė Italijoje ir Vokietijoje. Tačiau tam tikrais bruožais panaši situacija buvo ir kitose to meto Europos šalyse, taip pat ir Lietuvoje, kur po 1926 m. perversmo valdant tautininkams, katalikų veikimas buvo gerokai suvaržytas. Katalikų akcija sėkmingai tęsia savo veiklą ir šiandien, ypač Vakarų Europos šalyse, kur jos tradicijos giliausios, visų prima Italijoje, kur ji turi apie 400 tūkst. narių. (Vatikano radijas)
Nuotrauka: Popiežius Pranciškus - AP
